Imro Weiner-Kráľ

Imro Weiner-Kráľ, dar žinomas kaip Imrich Weiner-Kráľ (1901-1978) – slovakų tapytojas ir grafikas, laikomas vienu originaliausių slovakų siurrealizmo ir secesinio ekspresionizmo atstovų.

Gimęs Považska Bystricoje, 1919-1922 m. I. Weiner-Kráľ studijavo architektūrą ir tapybą Čekijos technikos universitete ir Prahos meno ir amatų mokykloje. Nuo 1922 m. mokslus tęsė Diuseldorfo dailės akademijoje, o nuo 1923 m. – Berlyno dailės akademijoje. Nuo 1924 m. studijavo Paryžiaus dailės mokykloje (École des Beaux-Arts).

Paryžiuje Weiner-Kráľ trumpai dirbo Colarossi ir Grande Chaumière studijose, o tais pačiais metais grįžo į Slovakiją ir apsigyveno Považska Bystricoje. 1929-1932 m. jis gyveno Bratislavoje, vėliau – Berlyne. Pirmąją siurrealistinę parodą surengė 1936 m. Bratislavoje kartu su dailininku F. Malý. 1938 m. emigravo į Paryžių ir prisijungė prie antifašistinio pasipriešinimo. 1950 m. buvo išsiųstas iš Paryžiaus, trumpai gyveno Prahoje ir Považska Bystricoje, kol galiausiai apsigyveno Bratislavoje, kur liko iki pat mirties.

Weiner-Kráľ kūriniuose vaizduojamas gyvenimas Slovakijos peizaže, o sapnų simboliais tematizuojama jo žydiška kilmė ir to meto socialinės problemos. Be tapybos, jis taip pat dirbo grafiku, iliustratoriumi ir plakatų dizaineriu. Jo kūrybai būdingos humanistinės kompozicijos, kuriose dera lyriniai, baladiniai ir dramatiniai elementai.