Alois ARNEGGER

Aloisas Arneggeris baigė dailės studijas garsiojoje Vienos dailės akademijoje pas tokius žymius mokytojus kaip Robertas Russas ir Augustas Eisenmengeris. Jo puikūs peizažo tapytojo įgūdžiai greitai pelnė jam pripažinimą meno scenoje. Pirmaisiais karjeros metais jis ypač daug dėmesio skyrė Austrijos peizažams, įskaitant didingas Alpes ir vaizdingą Senftenbergo vynuogių kaimą, kuriame mėgo leisti vasaros atostogas. Įkvėpimo šaltinis jam taip pat buvo idiliškas Hinterbrühlis, kuriame gimė keturi iš šešių jo vaikų – Gotfrydas (1908), Marija (1909), Augustė (1912) ir Ernestas (1917).

Po ilgų pažintinių kelionių po Italiją 1920-aisiais Arneggerio kūrybos dėmesio centre vis dažniau atsidurdavo Viduržemio jūros pakrančių kraštovaizdžiai. Jo darbai liudija susižavėjimą tokiomis vietomis kaip Neapolis, Kapris ir San Remas, kurias jis įamžino meistriškais teptuko potėpiais ir atmosferos pojūčiu.

Remdamasis kai kurių kitų to meto peizažistų tradicijomis, Arneggeris stengėsi nuraminti industrializacijos ir karų paženklintą visuomenę. Jis stengėsi atgaivinti jų ilgesį nepaliestai gamtai ir nesugadintam pasauliui, dažnai vadinamojo „Alpių romantizmo“ forma. Dėl šių pastangų jis galiausiai sulaukė didelės šlovės.

Aloisas Arneggeris mirė 1963 m. Vienoje, sulaukęs 84 metų. Jo sūnus Gottfriedas Arneggeris (1908-1943) taip pat pasekė šeimos kūrybos keliu ir išgarsėjo kaip tapytojas.