Alphonse Marie Adolphe DE NEUVILLE

Alfonsas de Neuville’is gimė 1836 m. gegužės 31 d. Saint-Omer, Pas-de-Calais departamente, ir mirė 1885 m. gegužės 20 d. Paryžiuje. Jis buvo garsus prancūzų mūšių dailininkas, žinomas dėl įspūdingų karinių scenų vaizdavimo.

Kilęs iš pasiturinčios šeimos, Neuville’is pirmiausia baigė mokyklą, o 1856 m. pradėjo studijuoti inžineriją Laivyno akademijoje Lorjane (Bretanė).

Tačiau studijų metu jis labai susidomėjo tapyba ir tapo žymaus tapytojo François-Édouard’o Picot mokiniu. Jam tarpininkaujant vėliau jam buvo suteikta galimybė mokytis Eugène’o Delacroix studijoje. Kaip tapytojas Neuville’is debiutavo 1859 m. Paryžiaus salono parodoje nutapęs paveikslą, vaizduojantį Krymo karo epizodą.

Lygiagrečiai su studijomis ir pirmaisiais dailininko laimėjimais Neuville’is sukūrė daug iliustracijų tokioms leidykloms kaip Calman Lévy ir Pierre-Jules Hertzel. Tarp autorių, kuriems jis iliustravo knygas, buvo tokie didieji rašytojai kaip Alexandre’as Dumas, Jules’is Verne’as ir François Guizot.

Po to, kai dalyvavo Prancūzijos ir Prūsijos kare kaip inžinierius karininkas, Neuville’is vis daugiau dėmesio skyrė meninei veiklai. Ypač po karo jis buvo labai paklausus kaip mūšių dailininkas ir kartu su tokiais dailininkais kaip Ernest Meissonier ir Edouard Detaille buvo laikomas Prancūzijos moralinio atsinaujinimo simboliu po to, kas buvo suvokiama kaip „prancūzų drama“. Jo darbai, kuriuose dažnai vyravo patriotinis stilius, vėliau buvo laikomi reikšmingu indėliu į karinę propagandą.

Svarbiausias Neuville’io karjeros įvykis buvo jo paveikslas „Bivakas priešais Le Bourget kaimą po 1870 m. gruodžio 21 d. mūšio“, kuris buvo eksponuojamas 1872 m. Paryžiaus salone ir atnešė jam didelę šlovę.

Alfonsas de Neuvilis mirė 1885 m. Paryžiuje, nesulaukęs 49 metų. Jo kapą Monmartro kapinėse puošia dailininko biustas ir simbolinė moters figūra „Liūdinti Prancūzija“ – abu darbai, kuriuos sukūrė Francis de Saint-Vidal (1840-1900).