Anton LAMPRECHT

Antonas Lamprechtas gimė 1901 m. rugpjūčio 12 d. Allershauzene ir mirė 1984 m. sausio 22 d. Miunchene. Jis buvo garsus vokiečių tapytojas.

Lamprechtas gimė nesantuokiniu tarnaitės Magdalenos Brunner sūnumi. Tėvai susituokė tik praėjus keturiems mėnesiams po jo gimimo. Jis augo Freisinge, kur mokykloje jaunystėje išsiugdė išskirtinius piešimo įgūdžius. Būdamas 17 metų, Lamprechtas iš pradžių persikėlė į Miuncheną, o po metų – į Diuseldorfą studijuoti dailės akademijoje pas Lotharą von Kunowskį. Po šešių semestrų studijas baigė su pagyrimu.

Metus stažavęsis Reino krašto Ohligs-Valdo vidurinėje mokykloje, 1923 m. Lamprechtas grįžo į Miuncheną. Čia jis studijavo tapybą pas Karlą Kasparą Miuncheno dailės akademijoje ir dalyvavo tapant Bambergo katedrą.

Už savo kūrybą Lamprechtas sulaukė pripažinimo ir 1927 m. buvo apdovanotas Niurnbergo miesto Albrechto Diurerio premija, o 1929 m. – Romos premija. Jis buvo Vokietijos dailininkų sąjungos (Deutscher Künstlerbund) ir „Neue Gruppe“ narys.

Antonas Lamprechtas paliko reikšmingą meninį palikimą ir mirė Miunchene, sulaukęs 82 metų.