Franz BARBARINI

Francas Barbarinis gimė 1804 m. Znojme ir mirė 1873 m. sausio 20 d. Vienoje. Jis buvo austrų peizažistas, graveris ir raižytojas, kurio darbai garsėjo menine kokybe ir realistiniu gamtos vaizdavimu.

Barbarini pradėjo mokytis meno 1824 m. Vienos dailės akademijos skulptūros mokykloje, kur studijavo pas J. N. Schallerį ir J. Kempelį. Tuo pat metu jis dirbo graveriu aukso ir sidabro gamintojams. Tačiau po šio pradinio darbo skulptūros srityje Barbarini nusprendė visiškai atsidėti peizažinei tapybai.

Per savo karjerą Barbarini daug kartų vyko į pažintines keliones po Austrijos, Šveicarijos ir Bavarijos Alpes, kuriose rado įkvėpimo savo darbams. Jis kūrė realistinius aliejinius paveikslus, akvareles, piešinius ir ofortus, kuriuose perteikė Alpių kraštovaizdžio grožį ir įvairovę.

Francas Barbarinis taip pat turėjo menišką šeimą – jo sūnūs Gustavas Barbarinis (1840-1909) ir Emilis Barbarinis (1855-1933) taip pat buvo aktyvūs dailininkai. Jų meninis palikimas tęsė tėvo tradicijas ir prisidėjo prie Austrijos meninio kraštovaizdžio įvairovės.