Gustav Traub

Gustavas Traubas, gimęs 1885 m. gruodžio 23 d. Lahre, Švarcvalde, ir miręs 1955 m. gegužės 16 d. Sankt Mergene, buvo garsus vokiečių tapytojas ir grafikas.
Būdamas dvylikos metų Gustavas Traubas akvarele nutapė Burgheimo bažnyčią, o vėliau išmoko tapybos meistro amato. Po studijų Karlsrūjės meno ir amatų mokykloje dvejus metus praleido Paryžiuje, o paskui persikėlė į Miuncheną. Čia jis išplėtė savo repertuarą Aukštutinės Bavarijos peizažais, sukūrė raudonos kreidos piešinių ir daugybę knygų iliustracijų. Septynerius metus, nuo 1912 iki 1920 m., jis dirbo „Meggendorfer-Blätter“ ir sukūrė mažiausiai 493 iliustracijas. Maždaug nuo 1918 m. iki 1943 m. dirbo laikraščiui „Fliegende Blätter“. Jis taip pat sukūrė Gottfriedo Kellerio knygų „Sieben Legenden“ (1920 m.) ir „Stille Zeiten“ (1921 m.) portfelius, taip pat iliustracijas Stefano Peuchelio poezijos rinkiniui „Tu’ ab den Staub der Straße“.
Traubas dalyvavo parodose Miuncheno „Glaspalast“, o 1937-1944 m. Didžiojoje Vokietijos dailės parodoje pristatė dvidešimt peizažų. 1939 m. per Hitlerio gimtadienį jam buvo suteiktas profesoriaus vardas, kai Hitleris po parodos Vokiečių meno namuose įsigijo keletą jo darbų. Tais pačiais metais Lahre buvo surengta išsami ankstesnių Traubo darbų paroda. Jis buvo aktyvus piešimo dailininkų asociacijos sekretorius ir Miuncheno dailininkų kooperatyvo narys.
1940 m. vasarą atostogaudamas viešbutyje „Goldene Krone“ Sankt Mergene, jis susipažino su Švarcvaldo dailininku Karlu Hauptmannu. Miunchene kartu su žmona praradęs visą turtą, 1941 m. jis įkūrė studiją Sankt Mergene. Ten, savo studijoje Wagensteigstraße 4 namo palėpėje, 1955 m. gegužės 16 d. mirė ir atgulė amžinojo poilsio Kemptene.
Gyvendamas Aukštutiniame Švarcvalde Traubas dažnai tapė ant medžio drožlių plokštės, nes tuo metu ji buvo lengvai prieinama. Jis taip pat mėgo muziką ir buvo aktyvus rašytojas, kūrė anekdotus iš savo jaunystės. Jo, kaip grafiko, kūrybai stilistinę įtaką darė jo draugas Ferdinandas Štaegeris (Ferdinand Staeger).