Hans HUNZIKER

Hansas Hunzikeris (1927-1987) – šveicarų tapytojas, žinomas dėl savo akvarelės, aliejinės tapybos ir šilkografijos darbų.

Gimęs ir augęs Ciuriche, H. Hunzikeris mokėsi Ciuricho meno ir amatų mokykloje ir Ciuricho dailininko Henri Wabelio meno mokykloje. Studijas tęsė Paryžiaus „Grande Chaumière“ mokykloje, kur išsiugdė jam būdingą stilių, kurį išlaikė iki gyvenimo pabaigos. Hunzikeris taip pat studijavo Hagos laisvojoje akademijoje.

Svarbų meninės raidos etapą Hunzikeris išgyveno keliaudamas pėsčiomis po Europą. Jis pėsčiomis nukeliavo iš Hamburgo į Marselį, o vėliau keliavo po Italiją ir Prancūziją. Ketverius metus praleido Paryžiuje, kur gyveno buvusiuose Hemingvėjaus ir Milerio butuose ir trejus metus dirbo su Žanu Tingeliu.

Aštuntajame dešimtmetyje Hunzikeris ketverius metus su šeima, kurią sudarė žmona Sylvia Hunziker-Laubscher, dukros Nathalie ir Claudia bei daugybė gyvulių, gyveno Mettlen ūkyje Bichvilyje. Po patirto širdies smūgio septintojo dešimtmečio pabaigoje jis persikėlė į Elvisą Balearų saloje Ibizoje. Ibizos kraštovaizdis atsidūrė jo kūryboje, kaip ir pietų Prancūzijos bei rytų Šveicarijos peizažai. Jo tapybos stiliui įtakos turėjo Vincentas van Gogas ir Lovis Korintas, todėl jo paveikslai išsiskiria ypatingu spalvų intensyvumu ir spinduliuoja ramybę bei giedrą.

Hansas Hunzikeris ne tik tapė, bet ir aktyviai grojo džiazo muziką. Jis buvo „Trester Seven“ ir „Porridge Brass Band“, kuriam vadovavo profesorius Marthaleris, narys ir grojo pirmajame Ciuricho džiazo festivalyje.