Joseph Roos

1726 m. spalio 9 d. Vienoje gimęs ir 1805 m. rugpjūčio 25 d. ten pat miręs Jozefas Roosas buvo žymus austrų tapytojas, savo karjeros metu padaręs didelę įtaką, ypač Drezdene (Vokietija).

Jozefo Rooso meninį talentą formavo jo šeimos palikimas, nes jo prosenelis buvo gerbiamas dailininkas Johannas Heinrichas Roosas (1631-1685), o senelis Philippas Peteris Roosas (1651-1705). Jo tėvas Kajetanas Roosas (1690-1770), kuris dar buvo žinomas kaip „Gaetano Rosa“, jį mokė ir perteikė vertingų tapybos žinių. Po mokymosi Vienoje, sulaukęs 21 metų, Jozefas Roosas persikėlė į Drezdeną, kur dirbo dekoratyvinės tapybos dailininku, vadovaujamas Džiuzepės Galli da Bibienos (Giuseppe Galli da Bibiena).

Gyvendamas Drezdene, Roosas reikšmingai prisidėjo prie Cvingerio operos teatro restauravimo, iš pradžių 1749-1750 m., o vėliau, 1753 m., vadovaujant Giovanni Niccolo Servandoni (1695-1766), jį pertvarkant. Deja, dėl 1849 m. operos teatre kilusio gaisro neišliko jokių šio darbo įrodymų.

Tuo tarpu Roosas kurį laiką praleido Berlyne, kur sukūrė šešis nuostabius piešinius, dabar saugomus Berlyno Kupferstichkabinett.

Nuo 1758 m. Josephas Roosas visam laikui apsigyveno Drezdene, kur dirbo dvaro dailininku ir mokytoju. Kai 1764 m. Drezdene buvo įkurta Akademija, jis buvo paskirtas šios garsios institucijos nariu ir dėstė peizažinę tapybą. Po metų tapo peizažo tapybos profesoriumi.

Nepaisant puikių meninių ir pedagoginių pasiekimų Drezdene, tarp Jozefo Rooso ir jo kolegos akademijoje Džovanio Batistos Kasanovos (Giovanni Battista Casanova) kilo nesutaikomų nesutarimų, į kuriuos įsitraukė net jų mokiniai. Dėl to 1769 m. Roosas persikėlė į Vieną, kur priėmė Imperatoriškosios paveikslų galerijos direktoriaus pareigas ir toliau įnešė svarų indėlį į pasaulio meną. Jo meninis palikimas ir svarbus vaidmuo meno istorijoje tebėra vertinami ir branginami ir šiandien.