Leberecht Lortet

Leberechtas Lortetas (arba Lortelis) – prancūzų peizažistas, gimęs 1828 m. balandžio 30 d. Heidelberge (Badenas-Viurtembergas, Vokietija) prancūzų kilmės tėvams. Didžiąją gyvenimo dalį gyveno Lione (1848-1861 m.) ir jo apylinkėse, o mirė 1901 m. lapkričio 6 d. Oullinse, Rone, Prancūzijoje.

Alexandre’o Calame’o mokinys Ženevoje, Lortet nuo 1858 m. dalyvavo Liono salono parodose, o 1859-1870 m. – Paryžiaus salono parodose. Kaip ir Gabrielis Loppé, jis specializavosi kalnų peizažuose ir susirado daug klientų tarp anglų, kurie tuo metu atrado naują alpinizmo sportą. Šis produktyvus dailininkas visą gyvenimą paskyrė kalnų vaizdams: snieguotoms viršūnėms, žalioms pievoms, apsuptoms eglių, pavėsingiems ežerams. Jo pravardė buvo „Alpių dailininkas“. Jo paveikslų šiandien galima pamatyti Liono, Strasbūro, Monpeljė, Ženevos ir Berno muziejuose, taip pat daugybėje privačių kolekcijų.