Rudolf Hesse

Rudolfas Hesė, gimęs 1871 m. liepos 13 d. Saarlouis, miręs 1944 m. gegužės 22 d. Miunchene, buvo žymus vokiečių tapytojas ir grafikas, kurio įvairialypė kūryba apėmė aliejinę tapybą, akvarelę, piešimą, ofortą, sausą raižinį ir vernis mou.

Hesė gimė pirklio Michaelio Hesės sūnumi ir iš pradžių įgijo verslininko išsilavinimą. Tačiau aistra vaizduojamajam menui paskatino jį 1896-1901 m. studijuoti pas Nikolausą Gysisą Miuncheno karališkojoje Bavarijos dailės akademijoje. Tuo metu jis įsitraukė į „Die Niederländer“ ratą, kuris vienijo menininkus, teisininkus, karininkus ir verslininkus. Šiame rate Hesė vartojo įprastą vardo variantą „Van der Huye“.

1901-1905 m. Hesė kurį laiką praleido Paryžiuje, kur įstojo į Luvrą kopijuoti Jusepe’s de Riberos kūrinio „Le Christ au tombeau“. 1906 m. jis grįžo į Miuncheną ir 1908 m. rugpjūtį vedė dailininkę Felicitas Tillessen, su kuria susilaukė trijų vaikų: Lilly (gimė 1909 m.), Wernerio (gimė 1910 m.; mirė 1945 m., pats tapytojas ir iliustratorius) ir Renate (gimė 1912 m.). 1910 m. persikėlęs į Koblencą, Hesse čia įkūrė tapybos mokyklą. Tačiau 1912 m. šeima grįžo į Miuncheną, kur Hesė gyveno iki gyvenimo pabaigos.

1916 m. Rudolfas Hesė tapo tikruoju Miuncheno dailininkų kooperatyvo nariu ir šiam kooperatyvui priklausančios grupės „48“ nariu. Nacionalsocializmo laikais iš pradžių buvo vertinamas už portretus, tačiau socialiai kritiški kūriniai sulaukė atmetimo. Darbas „Mirtis kaip šachmatininkas“ buvo konfiskuotas ir sunaikintas, o jo karikatūros uždraustos.

Bendradarbiaudamas su spaustuvininku Heinrichu Grafu (Heinrich Graf), jis kūrė grafikos portfelius. Hesė taip pat atsidėjo komercinei dailei, kūrė knygų dekoracijas ir reklaminę grafiką. Jo kūryboje taip pat gausu karikatūrų. Jis dirbo įvairiems žurnalams, pavyzdžiui, „Fliegende Blätter“, „Die Jugend“, „Kladderadatsch“, „Simplicissimus“ ir „Velhagen & Klasings Monatshefte“, taip pat knygų leidėjams, kuriems kūrė iliustracijas. 1903 m. išleido Georgo Friedemanno knygą vaikams „Fritz und Heinrich“, kurią pats ir iliustravo, o 1912 m. – „Spaß muß sein“ („Piper & Co-Verlag Munich“). Pastarasis albumas, kuriame buvo 80 piešinių plunksna ir tušu, labai prisidėjo prie jo, kaip puikaus iliustratoriaus ir karikatūristo, reputacijos. Kai kurie jo darbai priminė tokius dailininkus kaip Van Dyckas ar Rembrandtas, pavyzdžiui, nukryžiavimo paveikslas, kuriame aplink nukryžiuotąjį spindėjo šviesa, o jį supo tamsa. Vis dėlto jo darbai visada buvo savarankiški kūriniai. Žanrinės scenos jo darbuose priminė olandų žanrinę tapybą ir liudijo jo įvairiapusiškumą bei meninę išraišką.