Werner Hunziker

Werneris Hunzikeris, gimęs 1894 m. birželio 29 d. Aarau ir miręs 1975 m. rugsėjo 9 d. Oltene, buvo žymus tapytojas, kuris labiausiai išgarsėjo bendradarbiaudamas su broliu dvyniu Geroldu Hunzikeriu.

Vernerio Hunzikerio kūrybos įvairovė apėmė freskas religiniais ir mitologiniais motyvais, portretus, natiurmortus ir peizažus. Jo meninė karjera prasidėjo baigus Aarau gimnaziją, po to 1914/15 m. mokėsi Ciuricho meno ir amatų mokykloje pas Ernstą Würtenbergerį.

Kartu su broliu Geroldu 1916-1918 m. Werneris persikėlė į Ženevą studijuoti dailės mokykloje. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis taip pat atliko karinę tarnybą. Po karo dešimtmečio ilgesniam laikui apsigyveno Paryžiuje, kur mokėsi pas tokius žymius menininkus kaip Lucienas Simonas (1919 m.), Maurice’as Denisas (1920 m.) ir André Lhote’as (1921 m.). Iš Paryžiaus kartu su Geroldu keliavo į Londoną, Florenciją, Veneciją, Romą ir galiausiai į Berlyną.

Po viešnagės Paryžiuje iki 1938 m. jis laikinai grįžo į gimtąjį Aarau miestą, paskui iki 1947 m. gyveno Feldmeilene, o galiausiai – Lostorfe. Tuo metu jis artimai bendravo su broliu dvyniu ir jų meninės vizijos susiliejo.