Willy TER HELL

Wilhelm Reemt ter Hell, žinomas kaip Willy ter Hell, gimė 1883 m. gruodžio 2 d. Nordene ir mirė 1947 m. liepos 1 d. Hofgeismare. Jis buvo vokiečių peizažistas, piešėjas ir grafikas. V. ter Helas užaugo septintas iš devynių aukcionieriaus Jano ter Hello ir jo žmonos Aleidos Harminos, gimusios Mejer, vaikų. Šeima buvo kilusi iš Dreibergeno Amerlande ir emigravusi į Rytų Fryziją. Abu tėvai buvo pamaldūs liuteronai, o motina nuo mažens mokė vaikus piešimo meno.

Willy ter Hell lankė Nordeno Ulrichsgymnaziją ir ją baigė abitūros egzaminu. Nors iš pradžių jis norėjo studijuoti dailę, finansiniai sunkumai sutrukdė tai padaryti. Vietoj to 1901 m. jis pradėjo teatro dailininko praktiką Berlyne. Po trejų metų jis galėjo pereiti į Berlyno dailės akademiją ir tapti profesoriaus Harderio mokiniu, kur intensyviai kūrė panoramas ir dioramas. Tačiau dėl tėvo ligos ter Hellas turėjo kitais būdais finansuoti savo buvimą Berlyne ir dirbo apmokamu Harderio asistentu. Jis taip pat lankė vakarinius užsiėmimus Berlyno dekoratyvinio meno muziejuje.

1906 m., draugų patariamas, ter Hellas pateikė tris savo darbus Didžiajai Berlyno dailės parodai, kurie buvo priimti. Tai sustiprino jo apsisprendimą dirbti tapytoju. Tais pačiais metais jis persikėlė į Drezdeną mokytis pas Eugeną Brachtą. Nepaisant pradinio Brachto skepticizmo, ter Hellui buvo suteikta laisvė kurti savo stilių. Jis ne kartą buvo apdovanotas, įskaitant Didįjį sidabro medalį ir Didįjį aukso medalį studentų parodose.

Sėkmingai dirbęs Drezdene, ter Helas grįžo į Berlyną, kur 1912 m. susipažino ir vedė Margaretą Starck. 1920 m. gimė jų vienintelė dukra Ina, kuri vėliau taip pat tapo tapytoja. Ter Hello kūryba ne kartą buvo pagerbta, jam buvo atstovaujama svarbiose parodose, įskaitant Tarptautinę meno parodą Miunchene ir 1915 m. Pasaulinę parodą San Franciske.

Willy ter Hellas buvo Märkischer Künstlerbund narys ir dalyvavo tapant Šionebergo rotušės Brandenburghalle. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis tarnavo fronto kariu, tačiau ir toliau aktyviai dirbo kaip dailininkas. Po karo surengė daugybę pažintinių kelionių ir specializavosi vaizduodamas žemus kalnų masyvus.

1933 m. balandžio 1 d. ter Hellas įstojo į NSDAP ir vėlesniais metais buvo pripažintas nacionalsocialistinės Vokietijos dailininkas. Jis buvo Reicho kultūros rūmų garbės narys ir dalyvavo keliose didžiausiose Vokietijos meno parodose. Daug jo darbų įsigijo žymūs nacionalsocialistai. 1943 m. jo studija Berlyne buvo sugriauta ir dauguma jo darbų dingo. Vėliau jis persikėlė į Tureką ir galiausiai į Hofgeismarą, kur 1947 m. mirė nuo plaučių uždegimo.

Ter Hellas visada liko artimas savo gimtajai Rytų Fryzijos žemei. Jis reguliariai skaitė laikraštį „Norder Ostfriesischer Kurier“ ir buvo Berlyno Rytų Fryzijos draugijos narys. Tik 2008 m. Nordeno kraštotyros muziejuje buvo surengta jo darbų paroda, kurioje eksponuota apie šešiasdešimt jo darbų.